Nežinau. Atrodo jau man 22 metai. Rašyt bakalaurą reikės. Jau lyg ir turėčiau būt surimtėjęs, pribrendęs rašyt kažką gero. Va bendraamžiai apie politiką rašo. Nežinau ar čia dėl kietumo ar jiems norisi. Tipo sako 'atėjo ir man laikas apie tai parašyt'. Aš tai sakau nachui. Geriau va parašysiu kokį vėjavaikišką (cha, moku aš tų žodžių lietuviškų įdomių) rašliavą. Jaučiu vistiek nebaigęs rašyt paspausiu 'save' ir atidėsiu vėlesniam laikui prie kitų penkių įrašų, kurie vis laukia savo eilės išlysti į nakties tamsą ir paskęsti joje.
Dabar kažkaip vėl jaučiu, kad dažniau čia užeisiu. Gal ir nerašysiu taip dažnai kaip užeisiu. Bet kažkoks va jutimas yra, kad galbūt laikas atėjo rašyt kas guli ant širdies (čia tipo taip populiaru sakyt). Jau ir nevartoju žodžio 'taigi'. O tai jau daug pasako. Tikrai kažkas keičiasi čia pas mane. Gal net ir geras ženklas bus. Na, ateitis parodys. O jei ir nerašysiu ir neužeisiu daugiau šiais metais, tai visgi buvo laikas tam kaspusmetiniam įrašui. Ir aš savo darbą atlikau. Tad iki pasimatymo blogger.com.
Crazy Watermelon is still alive.
