2020 m. kovo 8 d., sekmadienis

pamąstymui

Toks pamąstymui.

Šiandien sugalvojau, kad mano gyvenimo moto galėtų būti "Geriau trimis valandomis per anksti, nei minute per vėlai".
Mano šitas blogas lyg dienoraštis, kažką parašau, bet retu atveju paviešinu. Šiais laikais jau turbūt nėra toks populiarus dalykas tie blogai, kaip kad būdavo prieš gerą dešimtmetį, man dar studijuojant. Dabar daug kas persimetė į vlogus ar dar kokius instagramo stories. O man taip patinka, nors gal patiktų rašyt, jei mokėčiau tą daryt. Nors visokius eilėraštukus gimtadieniams tai mėgstu pakurti kartais, visai smagūs gaunasi, žinoma, dažniausiai nesąmonės. Bet nuo kažko reikia pradėti ar ne? 

2018 m. rugsėjo 18 d., antradienis

post about new..post?

..ir staiga jis paspaudė new post mygtuką. Viskas pradėjo suktis lyg karuselėje. Vaizdai keitėsi taip greitai, jog neužilgo viskas tapo vienu susiliejusiu mišiniu. Praeities atsiminimai, dabarties realijos ir ateities planai. Viskas miglota ir neaišku. O karuselė tik pradėjo suktis.

Ar įmanoma išmokti rašyti? Rašyti tekstus, straipsnius ar netgi, drąsiai leptelėsiu - knygas ? Ar dauguma rašytojų, garsių ir ne tokių garsių, jau atėjo mokėdami laisvai reikšti mintis ant lapo ar viso to išmoko? Suprantu, jog rašant kažkokį tekstą, priklausomai nuo jo turinio, reikia turėti arba daug žinių arba daug fantazijos. Tarkime aš turiu daugiau fantazijos nei žinių, bet man parašyti, kad ir menkos apimties pasakojimą apie ant palangės vaikštantį kalbantį vorą, kuris labai mėgsta picą ir nekenčia voratinklių, ko gero nepavyktų. O gal pavyktų? Tik aš nepradėjęs net rašyti kaipmat puolu save nurašyti prie niekam tikusių ir padedu savo seną svajonę į lentyną. 

Kada ateina laikas kažką pradėti? Pradėti visiškai naują dalyką ar tiesiog pereiti prie kito darbo eilinę darbo dieną prie kompiuterio? Kai baigiasi kantrybė? Kai atsibosta? Ar tik tada kai padarai darytą darbą? Kaip suprasti, kad atėjo laikas pokyčiams ir reikia kažką keisti? O gal reikia tiesiog palaukti naujos dienos ir vėl daryti viską iš naujo kaip ir vakar. Užvakar. Praeitą savaitę. Prieš metus. Prieš trejus metus. bla bla bla. Vis galvoju, ir kuo toliau tuo dažniau, jog reikia kažką keisti. Kažką pradėti naujo, kas teiktų daugiau malonumo gyvenime. Nešvaistyti laiko sėdint nemėgstamame darbe. Tačiau tuo pat metu ir kažko trūksta, kad tai prasidėtų. Gal minčių kas tas kažkas galėtų būti. O gal kažkokio postūmio. Galbūt reikia pradėti ne nuo didelių pokyčių, o nuo mažų dalykų. Mažų gyvenimo pokyčių, kurie atvestų prie didžių dalykų. Anksčiau keltis. Neskubėti rytais. Daugiau laiko skirti domėjimuisi dalykais, kurie džiugina širdį, bet pastaruoju metu yra užmiršti. Turiu omenyje fotografiją, knygas, įdomiais straipsniais. Galbūt atgaivinti kitų kalbų mokymąsi. O ne refreshinti tuos pačius puslapius kiekvieną dieną ir matyti nieko.

O gal ištikrųjų nieko netrūksta, tik reikia kitaip žiūrėti į viską, galbūt viskas yra gerai ir nieko nereikia keisti.

Pabandysiu įvesti pokyčių savo kasdienybėje. Juolab artėja šūdinasis metų laikas, kai daug veiklos iš lauko teks perkelti į uždaras patalpas. Galbūt kils noras dažniau parašyti čia. Gal tai taps vienu iš pokyčiu, kuriuos galėsiu surašyti. Pažiūrėsime.


maži dalykai - mikrochirurgija. dideli dalykai - skerdykla.
g.g.

---------------------------
ką manai?

2015 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

Pasaka

Kaip visada savo blogą įsijungiu tik sutemus (tiksliau labai vėlai, naktį, nes dabar ir sutemsta dar nebaigus darbų dirbti). Ar čia įsijungia kažkoks "kitas" aš, ar kas čia vyksta. Dienos metu niekad nekyla noras, ką čia noras, net mintis neateina, kad įsijungčiau nors pažiūrėt. Naktį, kai visi aplink jau sugulę miegui, kyla noras tapti rašytoju ir rašyt rašyt rašyt... Tik bėda ta, kad su noru rašyt neateina mintis ką rašyt. Taip ir gaunasi, kad rašai rašai rašai ir nieko gero neparašai. Tik eilines nesąmones. Bet juk vieną gražią naktį imsiu ir parašysiu kažką gero, tokio, kad net pats savimi didžiuosiuosi. Galbūt Kūčių naktį? Kartu su gyvūnėliais prabils ir manyje tūnantis "tas" rašytojas?


Tą vakarą ji buvo nuostabi. Sėdėdamas ant suoliuko ir gėrėdamasis besileidžiančia saule į Viduržemio jūrą ją stebėjau. Pasistačiusi molbertą ant nelygių, tačiau sūrios jūros nugludintų pliažo akmenų ji tapė saulėlydį. Lėtais žingsniais eidamas link jos mintyse dėstau      galimus, netrukus įvyksiančio susitikimo, scenarijus.

2015 m. liepos 13 d., pirmadienis

Puft

Taigi, kaip visad pradedu nuo savo mėgstamiausio žodžio (taigi). Praėjo daugiau nei du metai nuo paskutinio mano puikaus įrašo. Tiek daug norėčiau parašyti ir papasakoti, bet gal kitą kartą.

2013 m. sausio 27 d., sekmadienis

Mane grasina ištrint jei neparašysiu jokio naujo post'o. Tai šekit, aš dar čia pabūsiu.

2012 m. spalio 13 d., šeštadienis

don't know

Nežinau. Atrodo jau man 22 metai. Rašyt bakalaurą reikės. Jau lyg ir turėčiau būt surimtėjęs, pribrendęs rašyt kažką gero. Va bendraamžiai apie politiką rašo. Nežinau ar čia dėl kietumo ar jiems norisi. Tipo sako 'atėjo ir man laikas apie tai parašyt'. Aš tai sakau nachui. Geriau va parašysiu kokį vėjavaikišką (cha, moku aš tų žodžių lietuviškų įdomių) rašliavą. Jaučiu vistiek nebaigęs rašyt paspausiu 'save' ir atidėsiu vėlesniam laikui prie kitų penkių įrašų, kurie vis laukia savo eilės išlysti į nakties tamsą ir paskęsti joje.
Dabar kažkaip vėl jaučiu, kad dažniau čia užeisiu. Gal ir nerašysiu taip dažnai kaip užeisiu. Bet kažkoks va jutimas yra, kad galbūt laikas atėjo rašyt kas guli ant širdies (čia tipo taip populiaru sakyt). Jau ir nevartoju žodžio 'taigi'. O tai jau daug pasako. Tikrai kažkas keičiasi čia pas mane. Gal net ir geras ženklas bus. Na, ateitis parodys. O jei ir nerašysiu ir neužeisiu daugiau šiais metais, tai visgi buvo laikas tam kaspusmetiniam įrašui. Ir aš savo darbą atlikau. Tad iki pasimatymo blogger.com.

Crazy Watermelon is still alive.


2012 m. balandžio 23 d., pirmadienis

velniop (šitas tai baisiai senas įrašas)

nuo šiol viskas vyks su didesne pagarba, nes aš tituluotas. man suteikė "kodėlčiuko" titulą. nesvarbu, kad niekada nemėgau uždavinėt klausimų. a kodėl morką geltona,  arbūzas žalias ir dryžuotas ? o kodėl .. velniop. taigi yra google.

Back

Grįžtam į sceną